akeivos

akéivos sf. pl. (1) pasirodymas akyse nebūtų daiktų, akių apgaulė, burtai: Akéivos – ėjo žmogus, ir nebėra! Anč. Lyg akéivos kokios pasirodė man, o kai priėjau arčiau, pamačiau baloj išvirtusį beržą Pg. Kas čia, ar akéivos?! Nugi kaip jis čia dabar atsirado? Palikom namie, o jis čia! – Akéivos pasidarė! Rm. Per sapną visokių akéivų pripaistom Rm. Po tą mišką akéivos vedžioja Rm. Tas mūsų klojimas stovi nei šiaip, nei taip, kaip akéivos (sukrypęs) Pg.